Aukštas pulsas ramybės būsenoje: kada tai priežastis kreiptis į gydytoją?

Širdis gali pradėti plakti greičiau po fizinio krūvio, išgėrus kavos, susijaudinus ar pakilus kūno temperatūrai. Tokiais atvejais padažnėjęs pulsas dažniausiai yra normali organizmo reakcija. Tačiau kartais žmogus pastebi, kad širdis plaka greitai net ramiai sėdint ar gulint. Išmanusis laikrodis nuolat rodo daugiau nei 100 dūžių per minutę, atsiranda stipresnio širdies plakimo pojūtis, silpnumas ar dusulys.

Kada aukštas pulsas ramybės būsenoje yra laikinas reiškinys, o kada reikėtų ieškoti jo priežasties, pasakoja „Nefridos“ šeimos gydytojai.

Koks pulsas ramybės būsenoje laikomas normaliu?

Suaugusio žmogaus širdies susitraukimų dažnis ramybės būsenoje dažniausiai yra apie 60–100 kartų per minutę. Kai kurių visiškai sveikų žmonių, ypač reguliariai sportuojančių, ramybės pulsas gali būti mažesnis. Todėl svarbu vertinti ne tik dūžių skaičių, bet ir tai:

• koks pulsas žmogui įprastas;
• ar jis padažnėjo staiga;
• ar išlieka aukštas ramybės būsenoje;
• ar kartu atsirado kitų simptomų;
• kokiomis lėtinėmis ligomis žmogus serga ir kokius vaistus vartoja.

Kai širdies ritmas ramybėje nuolat viršija 100 dūžių per minutę, tai vadinama tachikardija. Tačiau pati tachikardija nėra diagnozė – pirmiausia reikia išsiaiškinti jos priežastį.

Kodėl pulsas ramybės būsenoje gali būti aukštas?

Širdies susitraukimų dažnis nuolat prisitaiko prie organizmo poreikių. Todėl padažnėjęs pulsas nebūtinai reiškia širdies ligą.

Jį gali sukelti:

• karščiavimas;
• infekcija;
• skysčių trūkumas;
• fizinis ar emocinis stresas;
• nerimas;
• miego trūkumas;
• intensyvus fizinis krūvis;
• kofeinas;
• nikotinas;
• alkoholis;
• kai kurie vaistai;
• mažakraujystė;
• skydliaukės veiklos sutrikimai.

Pavyzdžiui, žmogui karščiuojant širdis dažniausiai plaka greičiau, nes organizmas reaguoja į infekciją ir padidėjusius medžiagų apykaitos poreikius.

„Svarbu ne vien pamatyti didesnį pulso skaičių, bet suprasti, kodėl jis toks. Kartais priežastis labai paprasta, tačiau kartais padažnėjęs pulsas gali būti pirmasis kitos sveikatos problemos signalas“, – atkreipia dėmesį „Nefridos“ šeimos gydytojai.

Aukštas pulsas ir mažakraujystė: koks ryšys?

Viena iš priežasčių, dėl kurių širdis gali pradėti plakti greičiau, yra mažakraujystė. Kai kraujyje sumažėja hemoglobino, audiniai gauna mažiau deguonies. Organizmas bando tai kompensuoti didindamas širdies darbą.

Kartu žmogų gali varginti:

• nuovargis;
• silpnumas;
• galvos svaigimas;
• dusulys fizinio krūvio metu;
• sumažėjęs fizinis pajėgumas;
• blyškumas.

Tokiu atveju vien pulso mažinti nepakanka – svarbu nustatyti mažakraujystės priežastį.

Aukštas pulsas ir skydliaukė

Per aktyvi skydliaukė, arba hipertirozė, taip pat gali didinti širdies susitraukimų dažnį.

Be padažnėjusio pulso, gali pasireikšti:

• svorio mažėjimas;
• gausesnis prakaitavimas;
• rankų drebėjimas;
• neramumas;
• karščio netoleravimas;
• miego sutrikimai.

Tokiu atveju šeimos gydytojas, įvertinęs simptomus, gali rekomenduoti skydliaukės funkcijos tyrimus.

Kada aukštas pulsas gali būti susijęs su širdies ritmo sutrikimu?

Ne kiekvienas dažnesnis pulsas yra aritmija. Tačiau tam tikri ritmo sutrikimai gali sukelti labai greitą ar nereguliarų širdies plakimą.

Žmogus gali jausti, kad širdis:

• „daužosi“;
• plaka nereguliariai;
• staiga pradeda labai greitai plakti;
• tarsi praleidžia dūžį.

Svarbu atkreipti dėmesį, ar epizodas prasideda ir baigiasi staiga, kiek laiko trunka ir ar kartu atsiranda silpnumas, dusulys ar galvos svaigimas. Tokiais atvejais taip pat gali prireikti elektrokardiogramos ar ilgesnio širdies ritmo stebėjimo.

Kaip teisingai pamatuoti pulsą ramybės būsenoje?

Vienas didesnis skaičius išmaniajame laikrodyje dar nebūtinai reiškia problemą.

Pulsą geriausia vertinti tikroje ramybės būsenoje.

Prieš matuojant:

• bent kelias minutes ramiai pasėdėkite;
• nematuokite iš karto po fizinio krūvio;
• venkite vertinti pulsą iš karto po kavos ar energetinio gėrimo;
• jei įmanoma, matavimą pakartokite kelis kartus skirtingomis dienomis.

Pulsą galima skaičiuoti rankiniu būdu arba stebėti sertifikuotu medicinos prietaisu. Išmanieji laikrodžiai gali būti naudingi tendencijoms pastebėti, tačiau jų duomenys nepakeičia medicininės diagnostikos.

Aukštas pulsas ramybės būsenoje: kada kreiptis į šeimos gydytoją?

Pasikonsultuoti su gydytoju verta, jeigu:

• ramybės pulsas pakartotinai viršija 100 kartų per minutę;
• anksčiau buvęs įprastas pulsas be aiškios priežasties nuolat yra padidėjęs;
• dažnas širdies plakimas kartojasi;
• kartu vargina nuovargis, silpnumas ar dusulys;
• jaučiate nereguliarų širdies plakimą;
• simptomai trukdo kasdienei veiklai.

Vizito metu šeimos gydytojas gali įvertinti kraujospūdį, pulsą, širdies ritmą, bendrą būklę, vartojamus vaistus ir kitus galimus rizikos veiksnius. Priklausomai nuo situacijos gali būti atliekama elektrokardiograma, bendras kraujo tyrimas, skydliaukės funkcijos ar kiti laboratoriniai tyrimai, kurie parenkami pagal konkretaus paciento simptomus.

Kada aukštas pulsas gali būti skubios pagalbos signalas?

Tam tikrais atvejais delsti nereikėtų. Skubiai medicininės pagalbos reikia, jeigu labai dažną ar neįprastą širdies plakimą lydi:

• stiprus krūtinės skausmas ar spaudimas;
• ryškus dusulys;
• alpimas;
• artėjančio apalpimo pojūtis;
• labai didelis silpnumas;
• sumišimas ar kitas staigus būklės pablogėjimas.

Tokie simptomai gali rodyti būklę, kurią reikia įvertinti nedelsiant.

Kodėl svarbu gydyti priežastį, o ne vien pulso skaičių?

Dažnas pulsas yra organizmo signalas. Jį pastebėjus, kartais pakanka išgerti skysčių, pailsėti ar sumažinti kofeino kiekį. Kitais atvejais reikia gydyti mažakraujystę, infekciją, skydliaukės ligą ar širdies ritmo sutrikimą.

Todėl nereikėtų savarankiškai vartoti pulsą mažinančių vaistų vien todėl, kad laikrodis ar kraujospūdžio matuoklis parodė didesnį skaičių. Pirmiausia reikia suprasti priežastį.

„Nefridos“ klinikoje dirbantys šeimos gydytojai gali įvertinti bendrą paciento būklę, o moderni diagnostinė bei laboratorinė įranga padeda atlikti reikalingus tyrimus ir nuspręsti, ar reikalingas tolesnis gydytojo kardiologo ištyrimas.

Jeigu pastebite, kad ramybės būsenoje pulsas nuolat padidėjęs, kartojasi širdies plakimo epizodai ar kartu atsirado kitų negalavimų, neatidėliokite konsultacijos. Sveikatos būklės nenusako vienas skaičius laikrodžio ekrane, tačiau organizmo siunčiami signalai yra svarbūs.

Registruokitės šeimos gydytojo konsultacijai „Nefridos“ klinikoje telefonu (0 46) 397070 arba internetu www.nefridaklinika.lt.