Į šeimos gydytoją galima kreiptis įvairiais klausimais – pajutus peršalimo, gripo, karščiavimo simptomus, norint gauti nedarbingumo pažymėjimą, nusipirkti receptinių vaistų. Taip pat į šeimos gydytoją reikia kreiptis norint patekti pas bet kurį kitą kitos srities specialistą. Šeimos gydytojas atlieka sveikatos patikrą mokyklai, darbui, vairuotojo pažymėjimui ir išrašo pažymas. Į šeimos gydytoją kreipkitės gimus vaikui ir nepamirškite apsilankyti profilaktiškai kartą į metus ir pasitikrinti sveikatos būklę.
Nefridos klinika nemokamai teikia šias asmens sveikatos priežiūros paslaugas (jas apmoka TLK):
Mokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos Nefridos klinikoje teikiamos, kai:
Asmenims, draustiems privalomuoju sveikatos draudimu ir prisirašiusiems prie UAB „Nefridos“ klinikos, klinikos nedarbo metu, ūmios ligos atveju pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikia:
Echoskopiniai tyrimai:
Kraujo tyrimai:
Kartojant kraujo tyrimus ir norint gauti kuo tikslesnius rezultatus, patariama juos atlikti tuo pačiu dienos metu ir toje pačioje laboratorijoje.
Šlapimo tyrimai:
Šlapimas (rytinis) renkamas į plačiakaklį plastikinį vienkartinį konteinerį. Prieš renkant šlapimą, reikia:
Moterims nerekomenduojama šlapimo tyrimą atlikti mėnesinių metu, o praėjus 2–3 dienoms po jų. Šlapimo mėginį ištyrimui į laboratoriją būtina pristatyti per 2 valandas.
Išmatų tyrimai:
Išmatos renkamos į švarų, sausą plastikinį indą užsukamu dangteliu. Išmatų (5–15 g), be šlapimo priemaišų, paimama iš keleto vietų. Ant indelio užrašomas vardas ir pavardė.
Klinikinės medžiagos ėminiai iš lytinių organų dėl lytinių keliu plintančių infekcijų:
Tai priklauso, ar kraujyje daugiau gerojo, ar blogojo cholesterolio. Jei blogojo yra daugiau, kyla rizika susirgti ateroskleroze, krūtinės angina, miokardo infarktu, insultu, ilgainiui gali sutrikti kraujotaka. Esant per dideliam blogojo cholesterolio kiekiui kraujyje būtina mažinti riebių produktų, gyvulinės kilmės riebalų suvartojimo kiekį.
Cholesterolį mažina skaidulinių medžiagų turintys produktai, probiotikai, omega-3 vitaminai, žuvis, vitaminas C, česnakai, medikamentai. Geriausią būdą parenka gydytojas kardiologas.
Normalus arterinis kraujo spaudimas (AKS) yra 120 mm Hg ir 80 mm, normos ribos yra nuo 140/90 mm Hm 90/60 iki 90/60 mm. Geriausią būdą jį kontroliuoti gali pasakyti tik gydytojas kardiologas, todėl pirmiausia kreipkitės į specialistą, nes jis nuspręs, kokio gydymo Jums reikia. Deja, padidėjęs ir nekontroliuojamas kraujo spaudimas ilgainiui sukelia įvairias širdies ir kraujagyslių ligas.
Pirmiausia, tai rodo neritmingas, pasikeitęs širdies ritmiškumas. Tada pacientas jaučia silpnumą, netoleruoja fizinio krūvio, greičiau dūsta. Trumpalaikių širdies ritmo sutrikimai, kuriuos lemia stresas ir emocijos, praeina savaime.
Jeigu pastebite, kad Jūsų vaikas dažniau pavargęs nei įprastai, skundžiasi skausmu krūtinės srityje, galvos svaigimu, oro trūkumu, sunkiai toleruoja fizinį krūvį ir nepriauga svorio – rekomenduojame užsirašyti gydytojo kardiologo konsultacijai ir išsiaiškinti šių negalavimų priežastis.
Paprasčiausiai paaiškinkite vaikui, kad reikia apsilankyti pas gydytoją, kuris patikrins, kaip dirba širdelė. Tai bus visiškai neskausminga procedūra, jos bijoti nereikia.
Įvairioms ligoms nustatyti dažniausiai atliekami laboratoriniai tyrimai, širdies echoskopija. Vyresniems vaikams atliekamas fizinio krūvio mėginys, vadinamas veloergometrija.
Padidėjęs gliukozės kiekis motinos organizme patenka ir į vaisiaus kraujotaką. Sergančioms cukriniu diabetu nėščiosioms didesnė tikimybė gimdymo metu atlikti cezario pjūvį, padidėja tikimybė susirgti cukriniu diabetu ir po gimdymo. Tačiau specialistų prižiūrima moteris gali pagimdyti visiškai sveiką vaikelį ir išvengti tolimesnių komplikacijų.
Suaktyvėjus skydliaukės veiklai išryškėja simptomai, būdingi ir kitoms ligoms. Pacientas tampa jautresnis, dažnai keičiasi nuotaika, vargina rankų drebulys, atsiranda širdies permušimai, daugiau prakaituojama, kinta svoris. Šiuos simptomus tikslingai gali įvertinti ir gydymą skirti gydytojas endokrinologas.
Mazgai skydliaukėje susiformuoti gali gana dažnai, daugeliu atvejų jie – nepavojingi. Visgi juos pastebėjus verta apsilankyti pas endokrinologą.
Skydliaukei labai naudingi jūros kopūstai, kadangi juose yra svarbių medžiagų: jodo, mikrooelementų, vitaminų A, B, D ir B.
Urologas yra universalus specialistas, gydantis tiek vyrus, tiek moteris. Vyrams urologas diagnozuoja šlapimo pūslės ir takų problemas, prostatą, sprendžia hormonų disbalanso ir nevaisingumo problemas, lytinio gyvenimo problemas.
Dažniausiai moterims urologas gydo inkstų akmenis, uždegimus šlapimo kanaluose, lytiškai plintančias infekcijas, šlapimo takų piktybinius ar gerybinius navikus, pernelyg dažną šlapinimąsi arba šlapimo nelaikymą.
Vaikų urologas padeda tada, kai vaikai turi šlapimo sutrikimų – šlapimo pūslės ar šlapimtakių bėdų. Taip pat vaikų urologas sprendžia lytinių organų raidos problemas, konsultuoja dėl išvaržų, gerybinių ir piktybinių pakitimų, atlieka tyrimus.
Tyrimas neskausmingas. Dažniausiai norint pasitikrinti dėl lytiškai plintančių ligų užtenka pasišlapinti į šlapimo surinkimo indelį. Šlapime tikrinama, ar yra kokios nors lytiškai plintančios ligos sukėlėjų DNR.
Į urologą kreipkitės, jeigu pastebėjote, kad šlapinatės dažniau nei įprastai, jaučiate skausmą dubens srityje, jaučiate deginimo ar perštėjimo jausmą ar pastebite kitų simptomų lytinių organų srityje. Taip pat jeigu jaučiate skausmą lytinių santykių metu, atsiranda erekcijos sutrikimų arba įtarimų užsikrėtus lytine liga.
Pasikartojantys akių uždegimai gali signalizuoti apie autoimunines ligas, dar nediagnozuotas infekcijas. Stebint tam tikrus pakitimus akyse (pavyzdžiui, kraujasruvas) rekomenduojame atlikti tyrimus dėl cukrinio diabeto, hipertenzijos.
Dažniausiai tai – regėjimo pablogėjimas, ryškumo sumažėjimas, pasikartojantys akių uždegimo požymiai, akių skausmingumas, kuris nėra susijęs su jų nuovargiu, akių sausumas nepadedant drėkinantiems akių lašams. Jei simptomai užsitęsia, rekomenduojame užsirašyti oftalmologo konsultacijai.
Jeigu užsigavote akį ar į ją pateko svetimkūnis, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, kadangi oftalmologijoje šie sutrikimai fiksuojami kaip didelės akių traumos. Nesikreipiant gali pablogėti rega. Per kelias pirmąsias valandas nuo traumos patyrimo yra didžiausias šansas atkurti kokybišką regėjimą.
Reikėtų reguliariai daryti pertraukas nuo kompiuterio ir telefonų ekranų (bent kas 20 min.), naudoti drėkinančius akių lašus joms sausėjant ar pasikeitus klimato sąlygoms. Pablogėjus regai pasitikrinti, ar nereikalingi akiniai.
Suaugusiems žmonėms akis patariame tikrintis kas 1–2 metus. Pirmą kartą akys turėtų būti patikrintos vaikui sulaukus metų, antrą kartą – vaikui esant 3–4 metų, trečią – prieš mokyklą.
Jeigu Jums užsitęsusi sloga, nepraeina gerklės ar ausų skausmas, balso užkimimas ir šie simptomai nepraeina per 7–10 dienų.
Lėtinis sinusitas pasireiškia šiais simptomais: kankina ilgą laiką užgulusi nosis, pasunkėja kvėpavimas pro nosį, stipriai susilpnėja arba visai išnyksta uoslė, jaučiamas galvos skausmas kaktos srityje, skruostikauliuose. Simptomai tęsiasi ilgiau nei 12 savaičių.
Dažniausiai užsitęsęs gerklės skausmas gali liudyti kelis dalykus: gastroezofaginį refliuksą (GERL), kuris atsiranda, kai skrandžio rūgštys dirgina ryklės gleivinę arba netaisyklingą kvėpavimą, kuris išsausina burną.
Ausies skausmas signalizuoja apie prasidėjusį uždegimą. Nekomplikuotą ūmų ausies uždegimą gydyti nesunku – užtenka vartoti nuskausminamuosius vaistus, o skaudamą ausį galima šildyti druskos ar kruopų kompresais. Jei skausmas sustiprėja ir nepraeina, kreipkitės į gydytoją.
Psichologas yra ne medicininį išsilavinimą įgijęs specialistas, kuris konsultuoja įvairiomis temomis ir tiria paciento vidinius išgyvenimus, o psichiatras yra gydytojas, galintis diagnozuoti psichikos ligas, skirti joms gydymą, išrašyti vaistus.
Psichiatro konsultacijos metu gydytojas kartu su pacientu stengiasi prieiti prie bendro sprendimo – išsiaiškinti, ar reikalingas psichoterapinis gydymas.
Tai gali būti įvairūs elgesio sutrikimai, kuomet pasidaro sunkiau dirbti, bendrauti, užsiimti pomėgiais, kankina nemiga, prasta nuotaika, dingsta apetitas, aplanko baimės ir nerimo jausmas viduje, gyvenimo kokybė prastėja.
Kiekvieno žmogaus depresijos simptomai skirtingi. Paprastai kankina bloga nuotaika, seniau patikusios veiklos atrodo beprasmės ir neteikia malonumo, drastiškai pasikeičia svoris, kankina nemiga arba per didelis mieguistumas (kartais miegama ištisom parom), nuolat nėra jėgų ir motyvacijos, vargina per didelis blogų, save nuvertinančių ir peikiančių minčių srautas, labai dažnai atsiranda minčių apie savižudybę, sudaromas savižudybės planas arba bandoma nusižudyti. Jei jaučiate bent penkis iš paminėtų požymių, nedelsiant kreipkitės į specialistą.
Esant pakitusiam šlapimui, sergant inkstų nepakankamumu, dažnai kartojantis šlapimo takų
infekcijoms, sumažėjus inkstams arba juose radus darinių.
Esant lengvam inkstų funkcijos nepakankamumui pacientas nejaučia jokių simptomų. Esant pažengusiam lėtiniam inkstų funkcijos nepakankamumui atsiranda apetito stoka, virškinimo sutrikimai (šleikštulys, pykinimas, vėmimas), dėmesio koncentravimo sutrikimai, kojų tinimas, mažakraujystė.
Ūminis inkstų nepakankamumas užklumpa netikėtai ir progresuoja labai greitai. Liga vystosi sutrikus kraujotakai inkstuose, staiga netekus skysčių, nudegus, stipriai apsinuodijus maistu, vartojant inkstus pažeidžiančius vaistus.
Galima sakyti, kad taip, lėtinis inkstų nepakankamumas susiformuoja dėl bet kurios kitos inkstų ligos.
Patiriant lėtinį ir stiprų galvos skausmą, galvos svaigimą, tirpimą, sutrikus koordinacijai ir orientacijai, atsiradus atminties problemoms, raumenų jėgos sumažėjimui speficinėje vietoje, sutrikus uoslei, skoniui.
Paprastai insultą nuspėti sunku, nes kiekvienam jis pasireiškia skirtingais simptomais. Vieniems sutrinka kalbėjimas, pasikeičia veido simetrija, silpsta viena kūno pusė, o kitiems – svaigsta galva, pasunkėja rijimas, staiga pablogėja koordinacija.
Jeigu pastebite staiga sutrikusį kalbėjimą, pusiausvyrą, koordinaciją, paralyžiaus požymius, nedelsiant kvieskite greitąją medicinos pagalbą. Jei tai Jūsų artimasis, prieš važiuojant į ligoninę paimkite buvusių ligų, tyrimų, vartotų vaistų išrašus.
Labai svarbu suprasti, kokie veiksniai išprovokuoja galvos skausmus. Skirkite pakankamai laiko poilsiui, gerkite daug vandens, palaikykite sveiką ir subalansuotą mitybą, daugiau laiko praleiskite gryname ore, reguliariai sportuokite, kokybiškai išsimiegokite.
Pirmasis vizitas turėtų įvykti sulaukus 18 metų, jeigu nėra jokių problemų. Jei mergina pas ginekologą atvyksta anksčiau, būtina tėvų ar globėjų palyda.
Vizito metu moterys gali klausti bet kokių klausimų, susijusių su nusiskundimais ar bendra lytine sveikata. Gėdingų klausimų nėra, todėl galite klausti visiškai bet ko, ko tik norite.
Šis tyrimas atliekamas merginai sulaukus 25 metų, kartojamas kas 3 metus. Tyrimas skirtas ikivėžinių pakitimų ir gimdos kaklelio vėžio nustatymui.
Jei patyrėte rankų, kojų traumą, kurią labai skauda, be jokios priežasties kankina sąnarių skausmas, patinimas, sunku judėti, vargina pėdų sutrikimai (iškrypę pirštai, deformuoti nagai), išsivysto plokščiapėdystė.
Deja, nereguliariai arba staiga itin aktyviai sportuoti pradėję žmonės, kurie jokiu sporto anksčiau neužsiimdavo, turi didesnį šansą patirti traumą dėl to, kad daro fizinius pratimus neteisingai arba neapšyla prieš sportą.
Petį gali skaudėti dėl patirtų traumų – lūžių, išnirimų, patempimų, sausgyslių sužalojimų arba dėl uždegiminių procesų ir lėtinių degeneracinių ligų (tokių kaip sąnarių artrozė, ankštumo sindromas ir kt.).
Čiurnų patempimas, raiščių plyšimai, nedideli lūžiai ir mažos dislokacijos, kada čiurnos kaulas šiek tiek pasislenka iš savo vietos, gydomi su gipsais, plastiko įtvarais. Dažniausiai šie sužeidimai pilnai sugyja per 3–6 savaites.
Daugelis jų – taip, tačiau jonizuojančios spinduliuotės (kitaip vadinamos apšvitos) kiekis juose būna minimalus ir leistinas, kitokiu atveju šie tyrimai visai nebūtų atliekami. Apšvitos neturi ultragarso, magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai.
Rentgeno tyrimo metu gaunama apšvita labai nedidelė – panaši, kokią gauname iš kosminės spinduliuotės, statybinių medžiagų, maisto ir pan, todėl tyrimas yra saugus ir paprastas, medicinoje diagnostiniais tikslais naudojamas daugelį metų.
Ne, tyrimas gali būti atliekamas tiriant pilvo, dubens organų, skydliaukės, krūties, širdies ir kraujagyslių, minkštųjų audinių ligas. Šis tyrimas dažnai atliekamas žmonėms, patyrusiems traumą arba besiskundžiantiems ūmiu, nuolatiniu pilvo skausmu.
Ne, tyrimas gali būti atliekamas siekiant ištirti pilvo, dubens organų, skydliaukės, krūtų, širdies ir kraujagyslių, minkštųjų audinių ligų būklę. Šis tyrimas dažnai atliekamas traumą patyrusiems arba ūmiu, nepraeinančiu pilvo skausmu besiskundžiantiems žmonėms.
Specialaus pasiruošimo nereikia. Šių tyrimų metu pacientas nurengiamas iki pusės, o pacientas turi stovėti prieš rentgeno aparatą ir kelias akimirkas sulaikyti kvėpavimą, kol gydytojas fotografuos.
Tai paprasta procedūra. Jausite tik specialų jutiminį aparatą per kūno odą, kurį naudos gydytojas procedūros metu. Prieš pat procedūrą oda patepama šaldančiu geliu.
Norint ištirti minkštuosius audinius, pilvo zoną, lytinės sistemos organus, šlapimo pūslę, kraujagysles, krūtis.
Iš ryto nieko nevalgykite ir negerkite, nesišlapinkite, nerūkykite, į procedūrą ateikite laisvais drabužiais.
Sveika pasirodyti gydytojui, jei atsirado kojų sunkumas, nuovargis ir tinimas, dažnai kamuoja mėšlungis, pastebite išsiplėtusias kojų venas, pasikeitusią vienos arba abiejų kojų temperatūrą, sutrikus pusiausvyrai.
Jei dažnai kamuoja galvos skausmas, svaigimas, mirga akyse, pasireiškia trumpalaikiai apakimai. Tyrimas rekomenduojamas ir turintiems aukštą kraujospūdį ar padidėjusį cholesterolio kiekį, sergantiems cukriniu diabetu.
Gydant paprastesnes problemas, jei veninė kraujotaka sveika, operacijos nereikia – tuomet išsiplėtusius kapiliarus galima šalinti lazeriu. Sudėtingesniais atvejais operacijos gali būti atliekamos.
Ne, tai yra liga, vadinama venų varikoze. Ja dažniau serga moterys. Gydymo metu siekiama nukreipti kraują tekėti kitomis, sveikomis venomis, o visiškai pažeistas venas reikia pašalinti.
Reabilitacija naudingiausia pacientams, patyrusiems didelių traumų po avarijų ar kitų nelaimių. Reabilitacinės procedūros padeda organizmui greičiau atsistatyti po ligų, operacijų, pagerina sveikatos būklę. Gydymui taikomas kompleksinės priemonės –fizioterapija, kineziterapija, masažai.
Reabilitaciniai užsiėmimai gali padėti spręsti įvairius kūno skausmus, sustiprinti raumenis, užtikrinti greitesnį gijimo procesą.
Tai priklauso nuo paciento būklės, patirtos traumos ar ligos rūšies.
Individualios mankštos yra pagrindas, padedantis sureguliuoti raumenų balansą, įveikti raumenų
skausmą. Mankštos didina raumenų elastingumą, stiprina aplink sąnarį esančius raisčius, teigiamai veikia emocinę būklę, normalizuoja nervų sistemą.
Profilaktinis sveikatos patikrinimas leidžia gydytojui įvertinti, kaip funkcionuoja Jūsų kūnas, organai, įvertinti, ar gera kraujo būklė, aptikti įvairias ligas ar sutrikimus, užkirsti kelią jų progresavimui.
Rekomenduojame pas šeimos gydytoją apsilankyti bent kartą per metus.
Taip, veiksminga. Lėtinių ligų padeda išvengti sveika gyvensena, tinkama mityba, kupina vitaminų ir mineralų, grynas oras, dažnas patalpų vėdinimas, fizinis aktyvumas ir, žinoma, profilaktiniai apsilankymai pas gydytoją ir paskirto gydymo laikymasis.
Anksti diagnozavus vėžį didesnė tikimybė jį sėkmingai išgydyti. Ikinavikiniai organų pokyčiai paprastai nesukelia jokių simptomų, todėl svarbu laiku tikrintis sveikatą.
Patariame kraujo tyrimus atlikti rytais – nuo 8 iki 11 val. Prieš tyrimą svarbu visiškai atsibusti, duokite sau bent 1 val. tai padaryti.
Prieš kraujo tyrimus rekomenduojama 8–12 val. (priklauso nuo tyrimų pobūdžio) nevalgyti ir
negerti, nebent tai leidžia Jūsų gydytojas – tai bendras principas, galiojantis visiems pacientams.
Sportuoti ir rūkyti negalima, nes tai gali iškreipti gautus tyrimų atsakymus. Valytis dantis galite.
Jeigu norite gauti nedarbingumo pažymėjimą, sveikatos pažymėjimą, nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimus, pasitikrinti sveikatą darbui.
Profilaktinis sveikatos patikrinimas dėl darbo paprastai vykdomas kas 2 metus.
Medicininėje kortelėje gydytojas ir darbovietė pildo įrašus. Ji saugoma 15 metų nuo paskutinio apsilankymo pas gydytoją.