Ką reiškia padidėjęs cholesterolio kiekis? Ir kada jis pavojingas?

Cholesterolis – tai natūraliai organizme gaminama, į riebalus panaši medžiaga. Jis būtinas mūsų sveikatai: padeda formuoti ląstelių sieneles, dalyvauja hormonų gamyboje, vitamino D sintezėje, tulžies rūgščių susidaryme. Tačiau kai cholesterolio kiekis kraujyje viršija normą – jis iš būtino elemento tampa pavojingu rizikos veiksniu.

„Padidėjęs blogasis cholesterolis tyliai žaloja organizmą. Daugelis pacientų net neįtaria, kad jų arterijos jau užsikimšusios, kol neįvyksta infarktas ar insultas“, – sako klinikos „Nefrida“ gydytojai kardiologai ir pasakoja apie tai plačiau.

Gerasis ir blogasis cholesterolis – koks skirtumas?

Cholesterolis kraujyje keliauja baltymų – lipoproteinų – pavidalu:

DTL (didelio tankio lipoproteinai) – gerasis cholesterolis. Jis „išvalo“ arterijas, nuneša riebalų perteklių į kepenis, kurios jį pašalina.

MTL (mažo tankio lipoproteinai) – blogasis cholesterolis. Jis kaupiasi kraujagyslių sienelėse ir formuoja aterosklerotines plokšteles. Kai šios plokštelės didėja, kraujagyslės siaurėja, prastėja kraujotaka, o tai gali baigtis miokardo infarktu arba smegenų insultu.

„Kuo mažesnis MTL lygis – tuo geresnė Jūsų kraujagyslių sveikata. Tai įrodyta daugybe įvairių tyrimų“, – pažymi gydytojai kardiologai.

Kada cholesterolis pavojingas

Sunerimti reikėtų tada, kai:

Bendras cholesterolis viršija 5,2 mmol/l,

MTL (blogasis cholesterolis) yra per didelis – > 3 mmol/l,

DTL (gerasis cholesterolis) yra per mažas – <1,0 mmol/l vyrams, <1,2 mmol/l moterims.

Ypač didelė rizika kyla tuomet, kai MTL lygis peržengia 6 mmol/l ribą ir kartu yra kitų veiksnių – aukštas kraujospūdis, rūkymas, diabetas ar paveldimumas.

Kodėl svarbu atlikti tyrimus

Padidėjęs cholesterolis nesukelia skausmo ar kitų nemalonių pojūčių, todėl dažnas žmogus ilgus metus nežino apie gresiantį pavojų.

Gydytojai rekomenduoja: „Net jei jaučiatės gerai, bet esate vyresnis nei 30 metų – bent kartą per metus atlikite lipidogramą.“

Ką rodo lipidograma?

Tai kraujo tyrimas, kuris parodo:

Bendrą cholesterolio kiekį,

MTL (blogąjį) cholesterolį,

DTL (gerąjį) cholesterolį,

Trigliceridus.

Šie duomenys leidžia įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką ir laiku imtis veiksmų.

Kaip sumažinti „blogąjį“ cholesterolį?

Daugeliu atvejų pakanka keisti gyvenimo būdą. Pagrindinės rekomendacijos:

Rinktis mažiau gyvulinės kilmės riebalų, rinktis geruosius riebalus (alyvuogių aliejų, šaltųjų jūrų žuvis);

Valgyti daugiau skaidulų turinčio maisto (daržovės, vaisiai, avižos);

Vengti kepenėlių, kiaušinių trynių, sūrių ir majonezo;

Gerti pakankamai vandens;

Reguliariai judėti;

Nerūkyti.

Kai cholesterolio gerokai viršija normą, būtinas gydytojo paskirtų vaistų vartojimas.

Rūpinkitės savo kraujagyslėmis 

Neatidėliokite. Padidėjęs cholesterolis – rimtas pavojus Jūsų sveikatai, kuriam galite užkirsti kelią tik žinodami savo skaičius ir imdamiesi reikiamų priemonių.

Kviečiame Jus į kliniką „Nefrida“ atlikti lipidogramos tyrimą.
Laiku nustatytas cholesterolio disbalansas ir paskirtas gydymas – tai galimybė išvengti širdies ir kraujagyslių ligų bei jų komplikacijų ateityje.