Kuo žemas kraujo spaudimas skiriasi nuo aukšto?

Kuo žemas kraujo spaudimas skiriasi nuo aukšto?

Remiantis statistiniais duomenimis, lietuvių sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis net tris kartus viršija Europos Sąjungos vidurkį – todėl gydytojai pacientus ragina daugiau dėmesio skirti savo kraujotakos profilaktikai. Kadangi daugumą žmonių kamuoja tiek žemas, tiek aukštas kraujo spaudimas, svarbu gilintis į pagrindinius simptomus, priežastis bei gydymo būdus, padėsiančius pasijausti geriau.

Sumažėjus kraujagyslių ir raumenų įtampai, turime žemą kraujo spaudimą (hipotenziją), kuris siekia mažiau nei 90/60 mmHg. Tokiu atveju jaučiame bendrą silpnumą, nuovargį, galvos svaigimą, mieguistumą, šąlančias galūnes, taip pat galime netgi netekti sąmonės. Šie simptomai dažniausiai pasireiškia persirgus infekcinėmis ligomis, sutrikus kraujotakai, patyrus nervinę įtampą, esant širdies veiklos ar hormoninio pobūdžio sutrikimams. Tačiau kartais hipotenzija tampa nuolatiniu reiškiniu, ypač sportininkams, kurių organizmas tokiu būdu reaguoja į fizines perkrovas.

Kita dažnai pasitaikanti būklė – tai aukštas kraujo spaudimas (hipertenzija), siekiantis 140/90 mmHg arba daugiau, kuomet iš širdies tekantis kraujas dideliu slėgiu spaudžia arterijų sieneles. Ši būsena pasireiškia itin stipriu galvos skausmu, pasunkėjusiu kvėpavimu, nereguliariu širdies plakimu, nervingumu, prakaitavimu, paraudimu, tačiau būna ir tokių atvejų, kuomet pacientai nejaučia nieko išskirtinio. Analizuojant priežastis, pirminė hipertenzija, atsirandanti ne dėl ligos, paprastai vystosi palaipsniui per daugelį metų, o antrinei hipertenzijai daug įtakos turi įvairūs susirgimai, vartojami vaistai, nėštumas ar per didelis kūno svoris.

Kaip sau padėti?
Jeigu pacientas susiduria su trumpalaike hipotenzija, dėmesys sutelkiamas į pagrindinę priežastį ir jos šalinimą. Gydytojai rekomenduoja kuo dažniau matuotis kraujo spaudimą, treniruoti savo kraujotaką mankštinantis, užsiimant fizioterapija, vengti ilgai stovėti, staigiai pasilenkti ar stotis. Taip pat patariama gerti stiprią (ypač žalią) arbatą, valgyti daugiau nei tik kelis kartus, tačiau mažesnėmis porcijomis.

Susidūrus su aukštu kraujo spaudimu, tenka keisti gyvenimo būdą – būti fiziškai aktyviems, palaikyti sveiką kūno svorį, apriboti alkoholio bei daug druskos turinčio maisto vartojimą. Nors ši liga nėra iki galo išgydoma, svarbu pastebėti pirmuosius požymius, o tai gali padėti išvengti rimtesnių neigiamų padarinių.

Susiduriate su žemu arba aukštu kraujo spaudimu? Norėdami įsitikinti, ar Jūsų sveikatai nėra iškilęs pavojus, rekomenduojame kreiptis į specialistus. Ambulatorinėje klinikoje „Nefrida“ dirbantys gydytojai kardiologai pasiruošę Jums padėti.

Registracija internetu
Registracija telefonu +370 46 397070