Nuovargio ir psichologinio perdegimo valdymas: kaip sau padėti

Įtemptoje, įvykių sukūryje esančios rutinos apsupty lengva pasiduoti stresui. Mūsų klinikos psichiatrių teigimu, kiekvienas pasirenkame, kaip su juo kovoti – ar numoti ranka, ar imtis tam tikrų veiksmų. Visgi, kad ir kaip bebūtų, nevaldomas stresas sukelia perdėtą nuovargį, o nuovargis gali priversti atsidurti ties perdegimo riba. Kaip atpažinti, kada stresas ir nuovargis mus veikia pernelyg stipriai, atsako mūsų klinikos psichiatrijos skyriaus specialistės.

Ar jaučiate nuolatinį stresą?

Kalbant medicininiais terminais, stresas yra natūrali žmogaus smegenų reakcija į iššūkius, problemas ar reikalavimus. Vieniems stresas sukelia akivaizdžius, nemalonius simptomus, kuriuos sunku valdyti, o kiti su šiais jausmais geba susitaikyti.

Mūsų klinikos psichiatrių teigimu, dažniausiai jaučiami fiziniai ir emociniai streso požymiai, kurie priverčia mus vienaip ar kitaip pasielgti. Dažniausi fiziniai simptomai yra staigus suprakaitavimas, širdies ritmo padažnėjimas, padidėjęs kraujospūdis, miego sutrikimai ar net virškinimo problemos. Prie viso to prisideda ir stresą lydinčios emocijos: pyktis, nerimas, nuovargis, užmarštumas, dirglumas, liūdesys, sunkumai susikaupti.

Tol, kol stresas yra tik trumpalaikis (pavyzdžiui, dėl artėjančio koncerto ar svarbaus darbo pokalbio) jis nėra labai žalingas. Jį sukelia minčių srautas, pradedantis galvoti apie artėjantį įvykį jam dar neįvykus.

Daug rimčiau į stresą reikėtų žvelgti tada, kai nustojate stengtis ir ieškoti sprendimo būdų jį valdyti. Ilgalaikį stresą sukelia įvairios gyvenimo traumos, nelaimingi įvykiai, nelaimingi santykiai, didelė ir nuolatinė įtampa darbe. Lėtinis stresas gali psichologiškai palaužti žmogų ir priversti priimti neapgalvotus, netgi pavojingus sprendimus.

Nuovargis ar perdegimas?

Nuovargis, pasireiškiantis motyvacijos ir energijos stoka, aplanko dažną. Nuovargį sukelia gyvenimo būdas – aktyvios veiklos, įtemptas darbas, fizinio aktyvumo stoka, nereguliari mityba, prastas miegas. Tinkamai pailsėjus nuovargis išnyksta savaime. Visgi, užsitęsęs jis gali reikšti psichologines ar fizines problemas: dažnesni peršalimai, širdies problemos, nepaaiškinamas svorio kritimas, dažni prabudimai naktį, aukštesnė už normalią kūno temperatūra.

Perdegimas yra ne tik fiziologinė, bet ir psichologinė būsena, kada sunkiau atsipalaiduoti, jaučiamas nuolatinis nuovargis, įtampa. Perdegimas lemia ir vienišumo jausmą, nuotaikų svyravimus, bejėgiškumą, motyvacijos trūkumą atliekant elementarias užduotis. Perdegęs žmogus jaučiasi abejingas viskam nuolatos, nekontroliuoja savo gyvenimo, prastai atlieka darbo ir kasdienio gyvenimo užduotis. Sudėtingesniais atvejais perdegimas gali virsti psichinėmis ligomis, pavyzdžiui, depresija.

Kaip sau padėti?

Norint išvengti streso, stenkitės vengti stresą sukeliančių dirgiklių. Kartais tai nėra įmanoma, tuomet siūlome atrasti Jums artimas sporto šakas (tai gali būti plaukimas arba tempimo pratimai), naudoti specialias lėto kvėpavimo technikas.

Stresą padeda valdyti teisingi gyvenimo įpročiai ir geros emocijos – jei visavertiškai maitinsitės, sulėtinsite aktyvų gyvenimo tempą, skirsite laiko savo pomėgiams ir pramogoms bei nuteiksite save gerai nuotaikai, su stresu susitvarkysite paprasčiau. Atsigauti po perdegimo padeda bendravimas su artimais žmonėmis, kalbėjimasis apie savo jausmus, poilsis ir pramogos.

Jeigu matote, kad susitvarkyti su streso ar perdegimo sukeltomis emocijomis darosi per sunku, kreipkitės į klinikos „Nefrida“ specialistus. Dėmesingi, malonūs, supratingi gydytojai psichiatrai padės Jums atrasti gyvenimo džiaugsmą!