Saulė ir oda: kaip atpažinti pavojingus apgamus ir kada kreiptis į specialistą?

Atėjus vasarai daugiau laiko praleidžiame saulėje, todėl būtent šiuo laikotarpiu verta skirti daugiau dėmesio odos sveikatai. Nors dauguma apgamų yra visiškai nepavojingi, kai kurie jų gali keistis ir tapti pirmuoju odos vėžio, įskaitant melanomą, požymiu.

Klinikos „Nefrida“ gydytojai dermatologai primena, kad reguliarus apgamų stebėjimas ir profilaktinė patikra gali padėti anksti nustatyti pavojingus odos pakitimus, kai gydymas yra efektyviausias.

Kas yra apgamai?

Apgamai – tai gerybiniai odos dariniai, susiformuojantys iš melanocitų – pigmentinių odos ląstelių, gaminančių melaniną. Būtent šis pigmentas suteikia spalvą odai, plaukams ir apgamams.

Apgamų turi beveik kiekvienas žmogus. Jie gali būti įvairių formų, dydžių ir spalvų.

Kokios yra apgamų rūšys?

Pagal atsiradimo laiką apgamai skirstomi į įgimtus ir įgytus.

Įgimti apgamai būna matomi jau gimstant arba atsiranda pirmaisiais gyvenimo metais. Jie gali būti įvairaus dydžio ir dažnai didėja žmogui augant.

Įgyti apgamai atsiranda vėliau gyvenime. Dažniausiai jie būna nedideli, aiškių ribų ir tolygios spalvos. Jų atsiradimui įtakos turi genetika, odos tipas ir ultravioletinių spindulių poveikis.

Atskira grupė – atipiniai apgamai, kuriems būdinga asimetrija, netolygūs kraštai, nevienoda spalva ar didesnis dydis. Nors jie nėra vėžiniai, jų stebėjimui reikia daugiau dėmesio.

Kada apgamas gali būti pavojingas?

Vienas svarbiausių požymių – pokyčiai.

Į gydytoją dermatologą reikėtų kreiptis, jei pastebite, kad apgamas:

• didėja;
• keičia formą;
• tampa asimetriškas;
• keičia spalvą;
• pradeda kraujuoti;
• niežti ar tampa skausmingas;
• atsiranda naujas greitai besikeičiantis darinys.

Dermatologai dažnai rekomenduoja vadovautis ABCDE taisykle, kuri padeda įvertinti galimus melanomos požymius: asimetriją, kraštų netolygumą, spalvos pokyčius, didesnį nei 6 mm skersmenį ir evoliuciją, t. y. bet kokius pokyčius laikui bėgant.

Ar daug apgamų reiškia didesnę riziką?

Moksliniai tyrimai rodo, kad žmonės, turintys daugiau nei 50 apgamų, turi didesnę melanomos riziką. Todėl svarbu reguliariai stebėti savo odą, naudoti apsaugą nuo saulės ir periodiškai lankytis pas dermatologą.

Kaip atliekama apgamų patikra?

Šiuolaikinė dermatologija leidžia tiksliai įvertinti odos darinius neinvaziniais metodais.

Apgamai gali būti tiriami:

• dermatoskopu;
• skaitmeninėmis odos analizės sistemomis;
• videodermatoskopija.

Vienu pažangiausių metodų laikoma skaitmeninė apgamų analizė, leidžianti ne tik įvertinti esamą situaciją, bet ir išsaugoti duomenis ilgalaikiam stebėjimui. Tai ypač svarbu pacientams, turintiems daug apgamų arba priklausantiems padidintos rizikos grupei.

Kada reikalingas apgamo šalinimas?

Ne visi apgamai turi būti šalinami. Sprendimą priima gydytojas dermatologas, įvertinęs darinio būklę.

Šalinami gali būti:

• įtartini ar besikeičiantys apgamai;
• nuolat traumuojami dariniai;
• estetinį diskomfortą sukeliantys odos dariniai.

Priklausomai nuo situacijos, gali būti taikomas chirurginis, lazerinis ar kitas gydymo metodas.

Kodėl svarbu reguliariai tikrinti apgamus?

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, melanoma išlieka viena agresyviausių odos vėžio formų. Anksti diagnozavus ligą gydymo rezultatai yra gerokai geresni.

Būtent todėl dermatologai rekomenduoja ne tik stebėti savo odą namuose, bet ir reguliariai atlikti profesionalią apgamų patikrą.

Pasirūpinkite savo odos sveikata

Jei pastebėjote, kad apgamas keičiasi, atsirado naujų odos darinių ar tiesiog niekada nesate atlikę profilaktinės apgamų patikros, verta pasikonsultuoti su specialistu.

Registruokitės konsultacijai klinikoje „Nefrida“ tel. (0 46) 397070 arba klinikos interneto svetainėje.