Širdies ūžesys: kada šis požymis gali įspėti apie vožtuvų ligą?

Širdies ūžesys dažnai aptinkamas visai netikėtai – gydytojui klausantis širdies profilaktinio patikrinimo metu arba atliekant kitą sveikatos įvertinimą. Kartais žmogus jaučiasi visiškai gerai ir net neįtaria, kad širdies veikloje gali būti pokyčių. Tačiau kai kuriais atvejais ūžesys gali būti pirmasis požymis, atkreipiantis dėmesį į širdies vožtuvų veiklos sutrikimus.

Apie tai, kodėl nereikėtų ignoruoti gydytojo pastebėto širdies ūžesio, kokios gali būti vožtuvų ligų priežastys ir kada verta kreiptis į specialistą, savo įžvalgomis dalinasi „Nefridos“ klinikos gydytojai kardiologai.

Kas yra širdies ūžesys ir kodėl jis atsiranda?

Sveika širdis susitraukdama ir atsipalaiduodama varinėja kraują per keturias širdies kameras ir vožtuvus. Širdies vožtuvai veikia tarsi „vartai“ – jie atsidaro ir užsidaro tam tikru metu, užtikrindami tinkamą kraujo tekėjimo kryptį.

Širdies ūžesys – tai papildomas garsas, kurį gydytojas gali išgirsti klausydamas širdies fonendoskopu. Jį sukelia neįprastesnis kraujo tekėjimas širdyje.

Svarbu žinoti, kad ne kiekvienas ūžesys reiškia ligą. Kai kurie ūžesiai gali būti nepavojingi ir nesusiję su rimtais širdies pokyčiais. Tačiau kartais jie gali atsirasti dėl širdies vožtuvų pakitimų, todėl jų priežastį svarbu įvertinti.

„Širdies ūžesys nėra diagnozė savaime. Tai požymis, kuris parodo, kad reikėtų atidžiau įvertinti širdies veiklą ir, jei reikia, atlikti papildomus tyrimus“, – sako gydytojai kardiologai.

Širdies vožtuvų ligos: kodėl jos gali ilgai nesukelti simptomų?

Širdies vožtuvų ligos – tai būklės, kai vienas ar keli širdies vožtuvai neatsidaro arba neužsidaro taip, kaip turėtų. Dėl to gali sutrikti normalus kraujo tekėjimas ir padidėti širdies apkrova.

Dažniausios vožtuvų problemos:

• vožtuvo susiaurėjimas (stenozė), kai kraujui sunkiau pratekėti;
• vožtuvo nesandarumas (regurgitacija), kai dalis kraujo grįžta atgal.

Šios būklės gali vystytis palaipsniui. Širdis ilgą laiką geba prisitaikyti, todėl žmogus gali nepastebėti jokių aiškių simptomų. Dėl šios priežasties kai kurios vožtuvų ligos nustatomos atsitiktinai – atliekant profilaktinę apžiūrą arba gydytojui išgirdus širdies ūžesį.

Kokie simptomai gali rodyti širdies vožtuvų problemą?

Nors pradinėse stadijose vožtuvų ligos gali nesukelti jokių nusiskundimų, progresuojant būklei gali atsirasti įvairių simptomų.

Vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju, jei pastebite:

• dusulį fizinio krūvio metu ar ramybėje;
• greitesnį nuovargį nei įprastai;
• sumažėjusią fizinio krūvio toleranciją;
• širdies plakimo pojūtį ar ritmo sutrikimus;
• spaudimą ar diskomfortą krūtinėje;
• galvos svaigimą ar alpimo epizodus;
• kojų tinimą.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad šie simptomai nėra būdingi tik vožtuvų ligoms. Juos gali sukelti įvairios sveikatos būklės, todėl reikalingas profesionalus įvertinimas.

Kodėl svarbu atlikti tyrimus, jei gydytojas aptiko širdies ūžesį?

Išgirdus širdies ūžesį, gydytojas gali rekomenduoti papildomus tyrimus, kurie padeda tiksliau įvertinti širdies būklę.

Vienas svarbiausių tyrimų vertinant širdies vožtuvus – echokardiografija (širdies echoskopija). Jos metu galima įvertinti širdies struktūrą, vožtuvų veiklą, kraujo tekėjimą ir kitus svarbius rodiklius. Prireikus gydytojas gali paskirti ir kitus tyrimus, atsižvelgdamas į paciento amžių, simptomus, rizikos veiksnius bei bendrą sveikatos būklę.

„Laiku nustatyti širdies pokyčiai leidžia stebėti situaciją, pasirinkti tinkamiausią gydymo taktiką ir išvengti komplikacijų. Todėl gydytojo pastebėto ūžesio nereikėtų tiesiog ignoruoti, net jei žmogus jaučiasi gerai“, – pabrėžia klinikos kardiologai.

Kas didina širdies vožtuvų ligų riziką?

Vožtuvų ligos gali atsirasti dėl skirtingų priežasčių. Rizika didėja su amžiumi, tačiau tam tikri veiksniai gali turėti įtakos ir jaunesniems žmonėms.

Svarbūs veiksniai:

• vyresnis amžius;
• įgimti širdies vožtuvų pakitimai;
• persirgtos kai kurios infekcijos;
• reumatinės ligos;
• aukštas kraujospūdis;
• kitos širdies ir kraujagyslių sistemos ligos.

Todėl širdies sveikatos priežiūra apima ne tik simptomų vertinimą, bet ir rizikos veiksnių kontrolę – kraujospūdžio stebėjimą, sveiką gyvenimo būdą bei reguliarius sveikatos patikrinimus.

Kodėl profilaktinė kardiologo konsultacija yra svarbi?

Širdies ligos ne visada prasideda nuo ryškių simptomų. Kartais pirmasis ženklas gali būti gydytojo pastebėtas nedidelis pokytis, kurio pats žmogus nejaučia.

Reguliarūs profilaktiniai patikrinimai ypač svarbūs žmonėms, turintiems širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, vyresnio amžiaus pacientams arba tiems, kuriems gydytojas jau yra pastebėjęs širdies veiklos pokyčių. Laiku atlikta diagnostika leidžia ne tik anksčiau nustatyti galimas problemas, bet ir ramiau stebėti situaciją, kai rimto gydymo nereikia.

Pasirūpinkite širdies sveikata laiku

Širdies ūžesys ne visada reiškia rimtą ligą, tačiau tai požymis, kurio nereikėtų ignoruoti. Tik specialisto įvertinimas ir reikalingi tyrimai gali padėti suprasti tikrąją jo priežastį.

„Nefridos“ klinikoje pacientų sveikata rūpinasi aukštos kvalifikacijos specialistai, naudojama moderni diagnostinė ir laboratorinė įranga. Kiekvienas pacientas vertinamas individualiai, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, simptomus ir rizikos veiksnius.

Jeigu gydytojas pastebėjo širdies ūžesį, jaučiate neįprastą nuovargį, dusulį ar kitus širdies veiklos pokyčius, kviečiame registruotis kardiologo konsultacijai. Registruokitės telefonu (0 46) 397070 arba klinikos interneto svetainėje.