Sportas nekenkiant sveikatai: kodėl būtina stebėti savo pulsą sportuojant?

Termometro stulpeliui šoktelėjus į viršų, pavasarį daugelis žmonių pradeda siekti džiuginančių kūno pokyčių rezultatų. Pasirinkus atitinkamą fizinį krūvį ir žinant, kokius rezultatus norima pasiekti, dažnai išsikeliama per aukšta kartelė – tai lemia atsiradusius sveikatos sutrikimus. Norint, kad sportas teiktų naudą, specialistai rekomenduoja didesnį dėmesį skirti savo pulso stebėjimui, tokiu būdu išvengiant nepageidaujamų širdies problemų.

Vienas iš pagrindinių aspektų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį sportuojant, yra pulso stebėjimas. Šiuolaikinės technologijos tam yra ypač dėkingos, kadangi savo širdies dūžių dažnį galime sužinoti vos keliais mygtukų paspaudimais. Tai padeda ne tik išvengti įvairių kardiologinių ligų, tačiau taip pat užtikrina, kad būdami fiziškai aktyvūs rezultatų sieksime efektyviai.

Specialistai pastebi, kad asmenys, pradedantys sportuoti, dažnai pervertina savo jėgas ir netgi praranda sąmonę. Siekiant to išvengti, svarbu stebėti savo pulsą, kuris gali būti skirstomas priklausomai nuo treniruotės intensyvumo.

Žemas. 30–60 min. kardio treniruočių metu patariama pasiekti 60 proc. maksimalaus (rekomenduojamo) savo pulso dažnio.

Vidutinis. Esant vidutinio intensyvumo fiziniam aktyvumui, užtenka pasiekti 70 proc. savo maksimalaus širdies ritmo.

Aukštas. Intensyvių treniruočių metu darant 45 sekundžių pertraukas tarp pakartojimų, galima pasiekti ir 190 dūžių per minutę. Toks pulsas paprastai normalizuojasi per minutę, priešingu atveju treniruotę reikėtų stabdyti.

* Maksimalus pulsas, kurio rekomenduojama neperžengti – iš 220 atėmus savo amžių.

Sportas turėtų prisidėti prie sveikatos gerinimo, o ne jos alinimo, todėl prieš kiekvieną treniruotę atlikite pramankštą, tempimo pratimus ir stebėkite savo pulsą. Be to, nepamirškite lankytis profilaktiniams vizitams pas gydytoją kardiologą – tai galite padaryti ambulatorinėje klinikoje „Nefrida“.