Svaigsta galva ar tirpsta rankos? Kada šių simptomų nereikėtų ignoruoti

Retkarčiais patiriamas galvos svaigimas ar galūnių tirpimas dažnai laikomas nereikšmingu. Tačiau jei šie pojūčiai kartojasi ar trunka ilgiau nei kelias minutes, tai gali būti nervų sistemos sutrikimo požymis. Kaip atpažinti, kada simptomai yra pavieniai, o kada – reikalaujantys rimto ištyrimo? Į šį klausimą atsako klinikos „Nefrida“ gydytojai neurologai, kasdien konsultuojantys pacientus su įvairiais neurologiniais nusiskundimais.

Kada dėl galvos svaigimo reikėtų sunerimti?

Galvos svaigimą gali sukelti įvairios priežastys – nuo paprasto kraujospūdžio svyravimo iki vidinės ausies, kraujotakos ar galvos smegenų pažeidimų. „Jei galvos svaigimas atsiranda staiga, lydi pykinimas, sutrikusi koordinacija ar regėjimas, tai gali būti centrinės nervų sistemos sutrikimo ženklas – pavyzdžiui, smegenėlių pažeidimo ar insulto pradžios signalas“, – pažymi gydytojai neurologai.

Įprasto galvos svaigimo priežastys dažniausiai būna nepavojingos – pavyzdžiui, laikysenos pasikeitimas, skysčių trūkumas ar miego stoka. Tačiau jei svaigimas pasireiškia kartu su nestabilumu, dažnai pasikartoja arba jį lydi silpnumas ar kalbos sutrikimai, tuomet būtina kreiptis į gydytoją neurologą.

Rankų tirpimas – ne tik dėl netinkamos padėties

Vienkartinis galūnės tirpimas (pvz., rankos nutirpimas atsibudus) dažniausiai nėra pavojingas. Tačiau jei tirpimas:

kartojasi toje pačioje vietoje,

plinta į visą ranką ar net veidą,

pasireiškia kartu su jėgos sumažėjimu ar dilgčiojimu,

tai gali reikšti nervų pažeidimą ar rimtesnius neurologinius susirgimus.

„Tirpimas dažnai susijęs su periferinių nervų suspaudimu – pavyzdžiui, esant riešo kanalo sindromui ar kaklinės stuburo dalies problemoms, tačiau kartais jis signalizuoja apie išsėtinę sklerozę ar net smegenų kraujotakos sutrikimus“, – sako gydytojai neurologai.

Kokius simptomus būtina vertinti rimtai?

Klinikos neurologai atkreipia dėmesį, kad kreiptis į specialistą rekomenduojama, jei pasireiškia bent vienas iš šių požymių:

Staigus ar stiprus galvos svaigimas;

Pasikartojantis ar ilgai trunkantis rankų ar kojų tirpimas;

Raumenų silpnumas, ypač vienoje kūno pusėje;

Kalbos, regėjimo ar pusiausvyros sutrikimai;

Dažni galvos skausmai, lydimi pykinimo ar jautrumo šviesai;

Staiga pablogėjusi atmintis ar orientacija.

„Dažnai pacientai laukia per ilgai tikėdamiesi, kad simptomai praeis savaime. Tačiau neurologiniai sutrikimai linkę progresuoti, todėl delsti nereikėtų“, – pabrėžia gydytojai neurologai.

Savalaikė diagnozė turi didelę reikšmę gydymo efektyvumui

Nervų sistema sudėtinga, tačiau šiuolaikinė neurologija leidžia anksti nustatyti daugelį sutrikimų. Tyrimai, tokie kaip elektromiografija (EMG), galvos smegenų MRT, kraujagyslių doplerografija ar nervų laidumo testas (elektroneuromiografija), padeda tiksliai įvertinti simptomų priežastis.

„Net ir lėtai progresuojantys neurologiniai susirgimai gali būti efektyviai valdomi, jei nustatomi ankstyvose stadijose“, – sako neurologai. „Svarbiausia – neignoruoti organizmo siunčiamų signalų.“

Kada kreiptis į neurologą?

Jei pastebite:

dažną ar stiprėjantį galvos svaigimą,

pasikartojantį galūnių tirpimą,

raumenų silpnumą ar pusiausvyros sutrikimus,

nedelskite – pasitarkite su gydytoju neurologu.

Klinikoje „Nefrida“ Jūsų laukia patyrę specialistai, padėsiantys išsiaiškinti negalavimų priežastis ir pritaikysiantis tinkamą gydymą.