Vasaros kelionės su vaikais: kaip išvengti dehidratacijos ir kitų dažniausių sveikatos problemų?

Vasara – tai atostogų, išvykų ir naujų įspūdžių metas. Tačiau kelionės su vaikais dažnai reiškia ne tik smagias akimirkas, bet ir didesnį tėvų rūpestį jų sveikata. Aukšta oro temperatūra, ilgos kelionės automobiliu ar lėktuvu, pasikeitęs dienos režimas, kitoks maistas ir aktyvesnis laisvalaikis gali tapti įvairių negalavimų priežastimi.

Kaip pasiruošti kelionei ir kada reikėtų sunerimti dėl vaiko savijautos, pasakoja „Nefridos“ klinikos šeimos gydytojai.

Kodėl vasarą vaikai negaluoja dažniau?

Vaikų organizmas į aplinkos pokyčius reaguoja jautriau nei suaugusiųjų. Jų termoreguliacijos sistema dar nėra visiškai subrendusi, todėl karštomis dienomis kūno temperatūra kyla greičiau, o skysčių netenkama daugiau.

Kelionių metu papildomą krūvį sukelia ir pasikeitusi dienotvarkė, ilgas buvimas transporto priemonėje, neįprastas maistas, aktyvus laisvalaikis bei ilgesnis buvimas saulėje.

„Dažniausiai vasaros kelionių metu susiduriame ne su sunkiomis ligomis, o su situacijomis, kurių galima išvengti tinkamai pasiruošus. Pakankamas skysčių vartojimas, apsauga nuo saulės ir poilsio režimas – paprastos, bet labai veiksmingos priemonės“, – sako „Nefridos“ klinikos šeimos gydytojai.

Dehidratacija – viena dažniausių vasaros problemų

Karštu oru vaikai prakaituoja daugiau, todėl organizmas greičiau netenka vandens ir mineralų. Kuo mažesnis vaikas, tuo didesnė dehidratacijos rizika.

Pirmieji požymiai gali būti visai nežymūs:

• troškulys;
• sausa burna;
• mažesnis šlapimo kiekis;
• tamsesnė šlapimo spalva;
• nuovargis;
• irzlumas;
• vangumas.

Kūdikiams papildomai galima pastebėti sausas lūpas, mažiau šlapių sauskelnių ar įdubusį momenėlį. Pastebėjus šiuos požymius svarbu kuo greičiau pradėti girdyti vaiką nedideliais kiekiais vandens ar geriamųjų rehidratacijos tirpalų.

Kiek skysčių reikia vaikui?

Vieno visiems tinkančio kiekio nėra – jis priklauso nuo vaiko amžiaus, svorio, oro temperatūros ir fizinio aktyvumo.

Karštomis dienomis gydytojai rekomenduoja vaikams reguliariai siūlyti vandens dar iki atsirandant troškuliui.

Saldūs gazuoti gėrimai ar daug cukraus turinčios sultys troškulio nenumalšina taip efektyviai kaip vanduo, todėl jų reikėtų vengti.

Kaip padėti vaikui lengviau pakelti karštį?

Didžiausias karštis paprastai būna nuo 11 iki 16 valandos. Šiuo metu geriausia vengti intensyvaus fizinio aktyvumo atviroje saulėje.

Taip pat rekomenduojama:

• rinktis lengvus, šviesius drabužius iš natūralių audinių;
• naudoti galvos apdangalą;
• reguliariai tepti odą apsauginiu kremu nuo saulės;
• dažniau ilsėtis pavėsyje;
• pasirūpinti tinkamu vėdinimu automobilyje.

Svarbu prisiminti, kad net trumpam negalima palikti vaiko vieno stovinčiame automobilyje. Temperatūra jo viduje gali pakilti iki pavojingo lygio vos per keliolika minučių.

Dažniausi virškinimo sutrikimai kelionėse

Kelionių metu vaikai dažniau paragauja naujų patiekalų, valgo neįprastu laiku ar ne visada laikosi įprastų higienos įpročių. Dėl to gali pasireikšti pykinimas, pilvo skausmas, viduriavimas ar vėmimas.

Kad rizika būtų mažesnė, svarbu:

• dažnai plauti rankas;
• gerti tik saugų geriamąjį vandenį;
• nevalgyti ilgai karštyje laikyto maisto;
• kruopščiai nuplauti vaisius ir daržoves.

Jeigu viduriavimas ar vėmimas kartojasi, svarbiausia užtikrinti pakankamą skysčių kiekį ir stebėti, ar neatsiranda dehidratacijos požymių.

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?

Nors dauguma vasaros negalavimų praeina savaime, tam tikrais atvejais būtina medicinos pagalba.

Į gydytoją reikėtų kreiptis, jeigu:

• vaikas tampa labai vangus;
• atsisako gerti skysčius;
• karščiuoja ilgiau nei dvi paras;
• vemia nuolat;
• viduriuoja su krauju;
• atsiranda stiprus pilvo skausmas;
• pastebimi ryškūs dehidratacijos požymiai.

„Vaikų būklė gali keistis gana greitai, todėl tėvams svarbu pasitikėti savo nuojauta. Jei kyla abejonių dėl vaiko savijautos, geriau pasikonsultuoti su gydytoju anksčiau, nei laukti, kol simptomai sustiprės“, – pabrėžia „Nefridos“ klinikos šeimos gydytojai.

Ką verta turėti kelionės vaistinėlėje?

Keliaujant su vaikais naudinga pasirūpinti nedidele pirmosios pagalbos vaistinėle.

Joje pravartu turėti:

• termometrą;
• vaikui tinkamų karščiavimą mažinančių vaistų;
• geriamųjų rehidratacijos tirpalų;
• dezinfekavimo priemonių;
• pleistrų;
• apsaugos nuo saulės priemonių;
• repelentų nuo vabzdžių.

Jeigu vaikas serga lėtine liga ar nuolat vartoja vaistus, jų reikėtų pasiimti pakankamam laikui.

Sveikos atostogos prasideda nuo pasiruošimo

Didžioji dalis vasaros kelionių praeina sklandžiai, o daugelio sveikatos problemų galima išvengti iš anksto pasirūpinus vaiko savijauta. Pakankamas skysčių vartojimas, apsauga nuo saulės, subalansuota mityba ir dėmesys pirmiesiems negalavimo požymiams leidžia atostogomis mėgautis saugiau.

„Svarbiausia – nebijoti klausti ir kreiptis pagalbos. Kartais keli profesionalūs patarimai prieš kelionę padeda išvengti daug didesnių rūpesčių jau atostogų metu“, – sako „Nefridos“ klinikos šeimos gydytojai.

Jeigu planuojate kelionę su vaikais, norite pasikonsultuoti dėl jų sveikatos ar kelionės metu atsiradusių negalavimų, kviečiame kreiptis į „Nefridos“ kliniką. Moderni diagnostikos įranga, patyrę specialistai ir individualus dėmesys kiekvienam pacientui padeda greitai įvertinti sveikatos būklę ir parinkti tinkamiausius sprendimus.

Registruotis konsultacijai galite telefonu (0 46) 397070 arba klinikos interneto svetainėje www.nefridaklinika.lt